Kodėl moterys nemyli savęs

Atsakyti į klausimą iš kur ateina moterų nemeilė sau arba kodėl vienos moterys myli save, o kitoms tai misija neįmanoma yra sudėtinga, bet psichologai paprastai įvardina tokias pagrindines moterų nemeilės sau priežastis:

1. Patirtis gimtojoje šeimoje. Moterims, kurios augo disfunkcinėse šeimose, matė įtemptus mamos ir tėčio santykius, tarkim kaip mama aukojasi dėl šeimos, vyro ar vaikų, sunku užaugus mylėti save, nes ji neturėjo tinkamo pavyzdžio iš ko mokytis meilės sau. Neretai moterų, kurios nemyli savęs, tėvas turi arba turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, o tai sąlygoja nuolatinę įtampą šeimoje, gyvenimą kasdieniniame neaiškume, svyravime, kur reikia nuslopinti savo jausmus, nepasitikėti artimiausiais žmonėmis ir slėpti šeimynines problemas nuo svetimų žmonių.

Dar vienas svarbus dalykas, kad jei mama nemyli savęs, ji nepajėgia mylėti ir savo dukters arba bent jau tą meilę išreikšti taip, kad mergaitė jaustųsi pakankamai mylima ir svarbi. Savęs nemylinčios mamos mylėti nesugeba tik dukrų, o sūnus mylėti joms išeina. Būna ir taip, kai šeima augina kelias mergaites ir nuolat jas lygina tarpusavyje, viena būna visada pranašesnė už kitą, tarkim geriau mokosi, gražiau atrodo, yra talentingesnė, mandagesnė ir visokia kokia „esnė“. Mergaitė, kuri yra nuvertinama tą menkumo ir prastumo jausmą gali nešiotis visą likusį gyvenimą ir priima tai kaip savo likimą ir nepakeičiamą dalyką.

2. Skaudžios patirtys paauglystėje, susijusios su brendimu ir kūno pokyčiais. Net jei mergaitė auga normalioje, psichologiškai sveikoje šeimoje, jos savivertei didžiulį smūgį gali suduoti su brendimu susiję kūno pokyčiai, ypač jei paauglė pradėjo bręsti gerokai anksčiau arba vėliau nei kitos klasiokės. Priimti besikeičiantį savo kūną, moteriškėjančias formas, dėl augimo atsirandantį nerangumą, menstruacijas yra sudėtinga. Ypač jei nėra su kuo pasidalinti savo baimėmis. Paauglystė yra ir patyčių metas, kada bendraamžiai skaudžiai pasijuokia dėl neva netinkamos išvaizdos, drabužių ar elgesio. Sužeidimai patirti paauglystėje atsiliepia tolimesniame moters gyvenime, ji gali ir toliau girdėti skaudinusius žodžius tokius kaip „stora“, „nevykėle“,

3. Nelaiminga pirmoji meilė, kai pasijuokiama, pažeminama. Na laimingų pirmųjų meilių yra tikrai ne daug, tačiau moters savivertei ypatingai pakenkia, kai pirmoji meilė pasijuokia iš jos išvaizdos, pažemina, palieka nieko nepaaiškinęs. Tada moteriai gali užsifiksuoti, kad ji yra neverta meilės.

4. Nesėkmingi dabartiniai santykiai su vyru. Kai moteris kasdien yra nuvertinama ar net menkinama savo antros pusės, meilė sau tiesiog neįmanoma, nes kai tau nuolat kalama į galva, kad tu višta, tai po kurio laiko pradedi tikėti, kad tikrai esi višta.

5. Kultūriškai yra priimtina, kad moteris turi mylėti visus kitus, tik ne save. Mūsų kultūroje yra ar bent jau daugybę metų buvo priimtina, kad moteris turi būti ta nuolanki ir gebanti prisitaikyti prie kitų žmonių poreikių. Tikra moteris pirma turi pasirūpinti visai kitais, o tik paskui, jei lieka laiko, jėgų ir pinigų savimi.

Be to, šiuolaikinė moteris nuolat jaučia aplinkos spaudimą būti tobula: tobula darbuotoja, mama, žmona, draugė, negana to graži ir seksuali. Žiniasklaida nuolat rodo nepasiekiamus moterų idealus, tai matydama moteris dar labiau nuvertina save.

Kiekvienos moters istorija yra unikali, tačiau daugumoje jų galime rasti anksčiau aprašytus momentus. Svarbiausia yra žinoti, kad nemeilė sau yra tik išmoktas, aplinkinių žmonių įkaltas požiūris, kurį galima pakeisti.

Psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė