Kaip ugdyti vaikų kantrybe?
Kantrybė yra viena pagrindinių savybių, kurios trūksta šiuolaikiniams vaikams. Z ir alfa kartos atstovai siekia greito rezultato, trumpų atsakymų į klausimus, efektų, judesio, besikeičiančių vaizdų čia ir dabar. Gretai ekrane besikeičiantys vaizdai ir galimybė vienu piršto spustelėjimu pasiekti norimą pokytį telefone ar kompiuteryje, vaikams tarsi pametėja idėją, kad ir realiame gyvenime viskas turi būti pasiekiama lengvai ir greitai.
Klasikinis zefyriuko testas įrodė, kad gyvenime daugiau pasiekia tie vaikai, kurie geba palaukti ir išbūti su pagunda, t.y.: vaikui yra duodamas zefyras ir pasakoma, kad jei vaikas pabus kurį laiką nevalgydamas zefyro, tai vėliau galės suvalgyti du zefyrus. Eksperimentą galite pažiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=BD1TLkcX1LY. Tie vaikai, kurie sugeba pakentėti ir atsispirti zefyrui, vėliau gyvenime geba atkakliau siekti savo užsibrėžtų tikslų. Taigi kantrybė yra būtina sąlyga, norint gyvenime ko nors pasiketi ar sukurti.
Taigi, keletas patarimų, kaip galima ugdyti vaikų kantrybę:
• „Desertas tik po rimto maisto“. Pats lengviausias būdas ugdyti vaiko kantrybę, tai mokyti, kad desertas yra valgomas po pagrindinio maisto. Gebėjimas palaukti skanėsto labai elementarus, bet veiksmingas būdas vaikui partirti diskomfortą, su juo išbūti ir gauti apdovanojimą.
• Pirma darbai, o tada pramogos. Vaikai linkę manipuliuoti tėvais ir išsisukinėti nuo jiems nemalonių veiklų, pvz.: pirma pažiūrėsiu filmuką, o tada susitvarkysiu kambarį; pirma pažaisiu su telefonu, o tada paskaitysiu. Vaikai manipuliuodami moka zysti, derėtis, įrodinėti savo tiesas, meilikauti, žadėti ir pan., todėl tėvai neretai nusileidžia vaikui ir leidžia pirma atlikti jam malonią veiklą, o darbo vaikas dažnai ir neatlieka, vienu ar kitu būdu išsisukdamas. Todėl, jei jau reikalaujate, kad vaikas kažką padarytų, o po to pažadate prizą, tai eiliškumo tvarka turi būti išlaikoma. Šis įgūdis, kad pirma atlikti darbą, o tada pramogauti, vaikui bus labai vertingas gyvenime.
• Auklėjimas pavyzdžiu. Vaikai stebi mus ir mokosi. Pagalvokite, kaip Jūs reaguojate, kai reikia palaukti pas gydytoją eilėje, nerandate daikto spintoje arba įstringate kamštyje. Ar nervinatės, keikiate visus aplinkinius ar ramiai priimate susidariusią situaciją. Vaikai Jus stebi ir girdi, todėl nepamirškite prieš auklėdami vaiką, paauklėti pradžioje save.
• Skatinti pabaigti pradėta darbą iki galo, neleisti pasiduoti pusiaukelėje. Kai vaikas atlikdamas darbą susiduria su sunkumais, pirma jo reakcija būna viską mesti ir pasišalinti iš nemalonias emocijas sukėlusios situacijos. Suaugęs žmogus turi paskatinti vaiką pabaigti pradėtą darbą. Galime vaikui pasiūlyti trumpai atsitraukti nuo darbo, pailsėti, nurimti, o tada tęsti pradėtą veiklą.
• Kruopščių darbų darymas kartu, bet tik tų darbų, kurie vaikui įdomus ir malonūs. Trakim vaikas gali nekęsti spalvinti, bet labai mėgti dėlioti lego ar nerti vašeliu arba konstruoti iš metaliukų ir varžtelių ar dėlioti dėliones. Svarbu atrasti kruopštumo ir kantrybės reikalaujančią veiklą, kuri vaikui bus įdomi ir dar bent pradžioje kartu su vaiku atlikti tas veiklas. Tėvų įsitraukimas ir džiaugsmas atliekant veiklą yra labai didelis motyvatorius vaikui tęsti pradėtą darbą.
Ugdydami vaiko kantrybę nepamirškite džiaugtis net mažais vaiko pasiekimais. Reikia nepamiršti, kad žmonės skiriasi pagal savo kantrybės lygį, o vaikai kantrybė dar tik ugdosi, todėl nereikia ir perspausti vaiko.
Psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė