13 mitų apie kūdikius ir vaikus. Psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė

1. Kiekviena gera mama pamilsta savo kūdikį vos jam gimus, nes taip veikia motinystės instinktas.

Tai vienas labiausiai paplitusių mitų, kuris jaunoms mamoms sukelia kaltės ir gėdos jausmus. Vienos mamos teigia, kad savo vaiką pamilsta jau tada, kai suižino, kad laukiasi, o kitoms meilė vaikui atsiranda tik po kurio laiko nuo kūdikio gimimo. Net ir labai lauktas kūdikis gali moteriai sukelti pačių įvairiausių jausmų: baimę, liūdesį, bejėgiškumą ar pyktį. Vaiko gimimas yra ne tik džiaugsmas ir laimė, bet ir nemažai iššūkių, apverčiančių moters gyvenimą. Daugumai moterų reikia laiko tam, kad prisitaikytų prie pokyčių gyvenime ir pamiltų savo vaiką.

2. Visi kūdikiai turi laikytis griežto dienos ritmo – tuo pat metu valgyti, miegoti, eiti į lauką ir pan.

Visi kūdikiai yra skirtingi, vieni lengvai prisitaiko prie griežto dienos režimo, o kiti kasdien gyvena pagal skirtingą dienotvarkę. Aišku tėvams daug lengviau auginti kūdikį, jei jis turi aiškią dienotvarkę, tačiau nereikia kūdikio per prievartą mėginti įspausti į tėvams patogų ritmą ar jaudintis jei vaiko negyvena pagal griežtą grafiką.  

3. Per ilgas žindymas psichologiškai kenksmingas vaikui.

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja vaiką žindyti iki trejų metų. Daugybe tyrimų įrodo žindymo naudą vaikui. Kaip tik per greitas vaiko žindymo nutraukimas gali sukelti psichologinių sunkumų vaikui. Kiekviena mama ir vaikas yra skirtingi ir kiekvienu atveju mama žino geriausiai, ko reikia jai ir jos vaikui.

4.  Net kūdikiams reikia lavinamųjų žaislų.

Kūdikiams reikia mamos rūpesčio ir meilės. Žaislai kūdikiams nėra būtini. Neretai vaikai labiau domisi namų apyvokos daiktais: šaukštais, puodais, telefonais, o ne jiems skirtais žaislais. Būna ir taip, kad vaikai ilgiau žaidžia su žaislų dėžėmis, o ne pačiais žaislais. Dažnai tėvai tikisi, kad pripirks kūdikiui ar vaikui žaislų ir turės daugiau laisvo laiko ir ramybės, bet tik retas vaikas ilgai domisi vienu žaislu ar savarankiškai „lavinasi“ žaislų pagalba.

5. Kūdikių nešiojimas ir supimas juos išlepina.

Kūdikius nešioti ir supti yra būtina. Vaikų namuose, kur kūdikių nėra galimybės ilgai nešioti ir supti, vaikai prieš miegą patys linguojasi, tai padeda jiems nusiraminti. Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais reikia tenkinti visus pagrindinius kūdikio poreikius, nes formuojasi bazinis žmogaus saugumo jausmas. Išlepinti kūdikio nešiojimu ir supimu neįmanoma.

6. Kūdikiams naudinga lankyti įvairias pamokėles.

Kūdikių lavinimo pamokėlės naudingesnės yra jų mamoms nei patiems kūdikiams. Mamos tokiose pamokėlėse pabendrauja, atitrūksta nuo buities, o kūdikiams smagu, jei smagu jų mamoms. Kūdikių lavinti iki metų kažkaip specialiai nereikia, užtenka būti su vaiku, žaisti su juo, kalbėti, reaguoti į jo poreikius ir emocijas, t.y. jei verkia nuraminti, jei juokiasi juoktis kartu, jei nori valgyti pamaitinti. Viskas kaip ir paprasta, bet tuo pačiu ir sudėtinga, nes pirmus vaiko gyvenimo metus reikia stengtis tenkinti visus kūdikio poreikius.

7. Neverta kreipti dėmesio, jei 2 m. vaikas dar nieko nekalba

Dviejų metų vaikas turėtų tarti paprastus žodelius, mėginti juos jungti į dviejų žodžių sakinius, tačiau vaikų raidos tempas yra skirtingas. Jei dviejų metų vaikas visiškai netaria jokių žodžių, tada reikia apsitarti su specialistais: logopedu ar pediatru.

8. Negalima vaikų per daug girti ir elgtis pernelyg švelniai, nes gali išlepti.

Vaikus išlepiname ne tada, kai juos giriame ar elgiamės švelniai, o tada kai už vaikus darome tuos darbus, kuriuos vaikas gali atlikti pats arba tada, kai tenkiname visas vaiko užgaidas. Vaikams yra būtinas mūsų dėmesys ir švelnumas.

9. Vaikų auklėjimo pagrindas yra įvairios bausmės.

Vaikų auklėjimo pagrindas yra tinkamas tėvų pavyzdys, meilė, pagarba, dėmesys. Tik tada galima kalbėti apie vaiko paskatinimo ir drausminimo priemones. Vien tik bausmės tikrai nepadės auklėti vaiko, o sutraumuos jį kaip asmenybę.

10. Gauti į kailį vaikams tik į naudą.

Tai labai senas ir gajus mitas, kaip dar sako „Niekas neužaugo be beržinės košės“, „Jei vaikas ožiuojasi, jam reikia trenkti su rykštele“ ir pan. Auklėti vaiką diržu yra paprasta, nes aiški bausmė, nereikia su vaiku kalbėti, jam aiškinti, tėvai gali išlieti savo neigiamas emocijas, tačiau vaikui fizinės bausmės yra tik žalingos. Jos mokina bijoti suaugusių žmonių, parodo, kad pasaulis yra nesaugi vieta gyventi.

11. Vaikus būtina nuolat girti.

Vaikų nuolat girti nereikia. Kaip kritikuojame vaiką už konkrečius nusižengimus tai ir girti vaiką reikia už konkrečius dalykus. Abstraktūs pagyrimai tokie kaip „šaunuolis“ nepakelia vaiko savivertės ir neparodo ką vaikas daro gerai ir kaip jis gali tobulėti. Pedagogai dažnai pastebi, kad dabartinė vaikų karta yra tarsi „sudievinti“ ar „pergirti“, jiems nėra svarbu pasiekti rezultato, nes vis tiek jie yra “šaunuoliai“. Aš nesakau, kad vaikų nereikia girti, tai daryti reikia, bet pagalvokite už ką ir kaip tai darote.

12. Vaikams būtina turėti brolį ar sesę, nes visi vienturčiai – sugadinti.

Jei vaikas yra vienturtis dar nereiškia, kad jis yra sugadintas. Daug kas priklauso nuo to, kaip tėvai augina vaiką. Išlepinti galima auginant ir keturis vaikus, o vienturtį galima auginti atsakingu ir savarankišku žmogumi, kuris geba dalintis, pvz.: kol auginime tik vieną sūnų, saldainius, dalindavome į tris dalis: vaikui, mamai ir tėčiui. Sūnus neturėjo jokių problemų dėl dalinimosi.

13. Vaikams reikėtų drausti šiuolaikines technologijas – naudotis kompiuteriu, mobiliuoju telefonu, žaisti kompiuterinius žaidimus ir pan.

Mes gyvename pilnai kompiuterizuotame pasaulyje ir nuo technologijų niekur nepabėgsime. Vaikui reikia leisti naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, tik svarbu riboti laiką ir atkreipti dėmesį, ką vaikas veikia su kompiuteriu ar telefonu.

Publikuota žurnale „Prie kavos“