Generalizuoto nerimo sutrikimas

  1. Kas tai?

TLK-10 ligų klasifikacijoje F41.1

Pagrindinis šio sutrikimo požymis yra generalizuotas ir nuolatinis nerimas, tačiau jis neapsiriboja ir nėra stipriai susijęs su jokiomis konkrečiomis išorinėmis aplinkybėmis (t. y. jis yra „laisvai plaukiojantis“). Dominuojantys simptomai gali būti įvairūs, bet dažniausiai skundžiamasi nuolatiniu nervingumu, virpuliu, raumenų įtampa, prakaitavimu, galvos svaigimu, širdies plakimu, silpnumu ir diskomfortu epigastriume. Dažnai baiminamasi, kad pats pacientas ar jo artimieji susirgs ar pateks į kokį nors nelamingą atsitikimą.

PAGAL DSM-IV:

A. Pernelyg didelis nerimas ar pernelyg didelis susirūpinimasis, kylantys dėl įvairiausių įvykių ar situacijų daugumą dienų mažiausiai šešis mėnesius iš eilės.

B. Asmeniui tampa sunku savarankiškai kontroliuoti šį nerimą.

C. Nerimas ir perdėtas susirūpinimas yra susijęs su trimis (arba daugiau) iš šešių žemiau išvardytų simptomų, kurie pasireiškia daugelį dienų per nurodytą 6 mėnesių periodą (vaikams užtenka vieno simptomo):

1.Nervingumas, nenustygimas, kraštutinės būklės jausmas.

2.Greitas nuovargis.

3.Dėmesio koncentracijos sutrikimas.

4.Dirglumas, irzlumas.

5.Raumenų įtampa.

6.Sutrikęs miegas (sunku užmigti, dažni nubudimai, nuovargis dėl nuolatinio neišsimiegojimo).

Faktai apie Generalizuotą nerimą:

• Tai lėtinė liga, fiksuojama nuo 6 mėnesių;

• Tai evoliuciškai pagrįstas sutrikimas;

• Stiprėja į senatvę;

• Moterys nerimauja daugiau nei vyrai;

• Mergaitės ir berniukai nesiskiria nerimo lygiu;

• Tėvų auklėjimas paskatina mergaičių baimes;

• Vaikai iš tėvų paveldi polinkį į nerimavimą, depresiją (genų kombinacija);

• Ilgalaikis nerimas pereina į depresiją;

• Nerimas gali būti ir naudingas. Baimė ir nerimas atlieka apsauginę organizmo funkciją;

• Jei nerimas skatina veikti tai jis yra funkcionalus, o jei skatina vengti tai yra nefunkcionalus nerimas;

• Žmogus nerimaudamas siekia absoliutaus saugumo;

• Klaidingas įsitikinimas ,,Nerimavimas apsaugo nuo pavojaus;

• Nuolatinis baiminimasis, bijoma realių dalykų;

• Išvargsta ir smegenys ir raumenys;

• Kryptingai dėmesingas neigiamai reiškinio pusei;

• Dažnai pasižymi prastais problemų sprendimo įgūdžiais;

• Būdinga psichomotorikos įtampa, autonominis hiperaktyvumas, padidėjęs jautrumas dirgikliams.

• Neretas priklausomas asmenybės sutrikimas;

• Dažnai būna perfekcionistai;

• Žemas neapibrėžtumo toleravimas;

• Dauguma pacientų, kuriems yra GNS, nesigydo;

• Panikos atakų pasitaiko ketvirčiui pacientų su GNS, depresija - daugiau negu pusei jų;

• Dažnai stengiasi kontroliuoti visus ir viską;

• Dažnas piktnaudžiavimas alkoholiu.

• Patologiniu vadinamas nerimas, atsiradęs be aiškios priežasties. Jaučiamas nerimas, nesusijęs su kokiu nors provokuojančiu faktoriumi, gali būti vadinamas "laisvai plaukiojančiu";

• Dažniausiai save pristato: ,,Aš esu labai jautrus/i“;

• Mąstydami daro daug mąstymo klaidų: ,,Pasaulis yra baisi vieta gyventi“ , ,,Aš esu bejėgis“, ,,Žmonės yra pavojingi“.

•

Dažniausiai pasitaikančios mąstymo klaidos sergant generalizuotu nerimu:

  1. Santykis su kitais. "Aš esu niekas, jei esu nemylimas".
  2. Kompetencijų ribos. "Gyvenime yra tik laimėję ir pralaimėję", "jei aš padarysiu klaidą, aš pralaimėsiu", "aš negaliu susikaupti", "kitų sėkmė pasisavinta iš manęs", "viską aš turiu daryti kuo puikiausiai".
  3. Atsakomybės jausmas."Tik aš esu atsakingas už žmonių, esančių su manimi, nuotaiką", "aš labiausiai atsakinga už vaikų ateitį".
  4. Kontrolė."Aš tik pats galiu išspręsti savo problemas", "aš turiu kontroliuoti save visą laiką", "jei aš leisiu kitam per daug priartėti, tai būsiu valdomas".
  5. Apie nerimą. "Aš visada turiu būti ramus", "man pavojinga parodyti savo nerimą".

Generalizuoto nerimo paaiškinimas KET ratu Mintys- emocijos – kūno reakcijos – elgesys

2. Pagalba sau sergant Generalizuotu nerimo sutrikimu

  1. Susipažinti su savo liga, ligos simptomais, paplitimu, kas tas yra GNS?
  2. Įsivertinti kiek GNS trukdo funkcionuoti (eiti į darbą, gyventi šeimoje, palaikyti socialinisu santykius)
  3. Aiškinti išorės veiksnių įtaką nerimui (žinių ir kriminalinių laidų žiūrėjimas, bendravimas su negatyviais žmonėmis). Jeigu reikia sumažinti žinių ir kriminalinių laidų žiūrėjimą, bendravimą su negatyviais žmonėmis.
  4. Mokytis suprasti savo minčių-emocijų-elgesio-kūno

reakcijų sąsajas

  1. Su šeima susitarti:
    • Kad skambinate šeimos nariams, ne tada kada Jums kyla nerimas, bet sutariate, konkretų laiką, kada skambinate. Taip pat pradėti mažinti skambučių skaičių.
    • Dienotvarkės keitimas – susidėlioti aiškią dienotvarkę, kas keltų mažiau nerimo.
    • Vengiančio elgesio mažinimas. Planuotis ir daryti mažus eksperimentus ką galite padaryti, ko iš tikrųjų vengiate. Susitarti su šeimos nariais, kad jie skatintų naujų veiklų išbandymą ir mažintų globa.
    • Fizinio aktyvumo didinimas. Pradėti mankštintis, daugiau vaikščioti, bėgioti ir t.t.
    • Raminančios/malonios veiklos planavimas. Prisimink, kad nieko neveikimas stiprina nerimavimą. Nerimui, baimei sumažinti tinka bet kokia maloni veikla (knygų skaitymas, spalvinimas, muzikos klausymasis, šuns vedžiojimas.)
  2. Darbas su mintimis:
    • Pildyti minčių restruktūrizavimo lapą;
    • Teikti sau žodinę savipagalbą (kai kyla nerimas ar apima baimė mintyse kartoti save raminančia frazę ,,aš galiu pakankamai gerai susitvarkyti su nerimu ir nerimu keliančia situaciją.);
    • Minčių stabdymas: Pastebėjus kilusią negatyvią mintį, elkis kaip aprašyta:

1. Iš karto garsiai pasakyk STOP.

2. Naudinga žodį sustiprinti veiksmu, pvz.: trenkiant kumščiu į stalą.

3. Tuoj pat pagalvok, kaip galėtum užginčyti šią neigiamą informaciją, ir garsiai sau tai kartok.

  1. Išbandyk įvairias relaksacijas (taikomąja, autogenine treniruotę);
  2. Stenkis laikytis dienotvarkės ir miego režimo.
  3. Išbandyk išgyventi siaubą vaizduotėje, keldamas sau šiuos klausimus:

· ,,Jeigu jau taip nutiks, kas bus tada?...“

· ,,Kas tau nutiktų blogiausia“

· ,,Kaip tu tai ištversi“

· ,,Kaip tu tai ištvėrei praeityje“

Kuo labiau stengiesi negalvoti apie nemalonius dalykus, tuo labiau protas galvoja apie tai. Kad tuo įsitikintum gali pabandyti Rožinio krokodilo pratimą:

  1. 1 min. pabadyk negalvoti apie rožinį krokodilą.
  2. 1 min. Stenkis tik ir galvoti apie rožinį korokodilą.

Pamatysi, kai sau neleisi gaalvoti apie rožinį krokodilą, jis vis iškils tau mintyse. Nes protas nuokat tikrinasi ar aš tikrai negalvoju dabar apie rožinį krokodilą. O kai sau leisi galvoti, tai mintimis nuolat nuklysi į šoną.

Taigi gali specialiai pasiplanuoti sau limituotą laiką, kada galvosi apie nemalonius dalykus.

  1. Mokykis spręsti problemas kuo efektyviau:

· Tikslų teisingas kėlimas;

· Problemos skaidymas į etapus;

· Nerimavimo laiko ribojimas.

Psichologė-psichoterapeutė Vitalija Mikutaitienė