Panikos sutrikimas

1.      Kas tai?

TLK-10: F41.0:

•      Esminis sutrikimo požymis yra pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai, kurie nėra susiję su kokia nors specifine situacija ar aplinkybėmis, todėl jų negalima prognozuoti. Kaip ir per kitus nerimo sutrikimus, dominuojantys simptomai yra širdies plakimas, krūtinės skausmas, dusimo pojūtis, svaigimas ir realybės pojūčio sutrikimas (depersonalizacija ir derealizacija). Dažnai kartu pasireiškia antrinė mirties, savitvardos praradimo ir baimė išprotėti. Jei tuo metu, kai patiriamas panikos priepuolis, pacientui diagnozuotas ir depresijos sutrikimas, panikos sutrikimas neturėtų būti pagrindinė diagnozė. Tokiu atveju panikos priepuoliai greičiausiai yra antrinis depresijos sutrikimo simptomas.

•      Panikos atakos diagnostikos kriterijai: Pastaba: Panikos ataka dar nėra Panikos sutrikimas, kuris turi atitikti savo kriterijus.

•      Stiprios baimės ar diskomforto būsena, kurios metu pasireiškia bent keturi (arba daugiau) žemiau išvardyti simptomai, kurie vystosi staiga ir pasiekia piką per 10 minučių:

1. Smarkus širdies plakimas ir daužymasis, padažnėjęs širdies plakimas

2. Prakaitavimas

3. Drebulys ar virpulys

4. Oro trūkumo ar dusulio jausmas

5. Springimo jausmas

6. Skausmas ar diskomfortas krūtinėje

7. Pykinimas, diskomfortas pilve

8. Svaigimo, netvirtumo, alpimo jausmas

9. Derealizacija (nerealumo jausmas) ar depersonalizacija (savojo aš nejautimas)

10. Savikontrolės praradimo ar išprotėjimo jausmas

11. Mirties baimė

12. Parestezijos (galūnių tirpimas)

13. Šaltkrėtis ar karščio pylimas

Panikos sutrikimo be/su Agorafobijos DSM-IV-TR kriterijai:

A. Abu (1) ir (2)

1.Pasikartojančios netikėtos Panikos atakos.

2.Bent vieną panikos ataką 1 mėn. laikotarpiu (ar daugiau) po jos lydi bent vienas iš sekančių simptomų:

a)Nuolatinis galvojimas, kad panikos atakos pasikartos;

b)Rūpestis dėl panikos atakos pasireiškimo poveikio ar pasekmių (pavyzdžiui, kontrolės praradimas, širdies priepuolis, išprotėjimas);

c)Žymus elgesio pasikeitimas, susijęs su panikos atakomis.

Pagrindiniai faktai apie Panikos sutrikimą:

•      Atskiras panikos priepuolis nėra panikos sutrikimas;

•      Kai sunku iškvėpti-astma, kai sunku įkvėpti-panikos priepuolis;

•      Panikos priepuolis atsiranda staiga, iš niekur;

•      Tęsiasi minutėmis (iki 30 min., piką pasiekia per 10 min);

•      Naktiniai panikos priepuoliai yra sunkesni;

•      Dažnai eina piktnaudžiavimas alkoholiu, depresija ir vengimas;

•      Terapijos tikslas-išmokyti kontroliuoti priepuolius;

•      Paprastais prasideda iki 30 metų;

•      Bijoma realiai negrėsmingų dalykų.

•      Gąsdinantys fiziniai simptomai (širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, oro trūkumo ar dusimo jausmas, skausmas krūtinėje, pykinimas, galvos svaigimas, aptirpimai, šalčio ar karščio pylimai;

•      Laukimo nerimo išsivystymas - baimė patirti kitus priepuolius ir jų pasekmes;

•      Dauguma pacientų, sergančių panikos sutrikimą patiria ir įvairaus stiprumo agorafobiją;

•      Vyrams dažnai pasireiškia 2-3 dieną po alkoholio pavartojimo.

•      Moterims panikos sutrikimas yra dažnesnis nei vyrams (2:1);

•      Pirmas panikos priepuolis dažniausiai pasireiškia trečiojo dešimtmečio pradžioje (retai < 16 m. ir > 45 m.);

•      Asmuo pradėjęs vengti stipraus nerimo pasireiškiančių simptomų, pradeda vengti bet kokio susijaudinimo.

•      Kognityviniai iškraipymai fokusuojasi į:

1. Laukimo nerimą

Aš patirsiu panikos priepuolį!

2. Fizinius pojūčius

Mano stiprus širdies plakimas rodo, kad patirsiu širdies priepuolį!

3. Kritiką savęs atžvilgiu

Aš esu silpnas!

•      Daug žmonių pradeda turėti „saugumą užtikrinantį asmenį“, kuris juos lydi į “nesaugias” vietas, gali padėti iš ten ištrūkti arba gauti medicininę pagalbą;

•      Pacientai pradeda reikalauti pastovaus saugumo užtikrinimo iš kitų, jiems svarbių asmenų tuo komplikuodami tarpasmeninius santykius.

Panikos priepuolis schematiškai:

1. Pav. Pagal J. Neverausko paskaitų konspektą 2015m.

Užburtas Panikos priepuolio ratas, kaip mintys, emocijos, fiziologinės reakcijos ir elgesys palaiko panikos priepuolį.

1. Pav. Pagal J. Neverausko paskaitų konspektą 2015m.

Panikos sutrikimo paaiškinimas KET ratu Mintys- emocijos – kūno reakcijos – elgesys

2. Pagalba sau sergant Panikos sutrikimu:

1. Įsivertinti, kiek panikos sutrikimas susijęs su alkoholio vartojimu, kitomis ligomis.

2. Išsitirti sveikatą (Širdies ir kraujagyslių ir smegenų veiklos išsityrimas).

3. Skaityti apie panikos sutrikimą:

•      Nuo panikos priepuolių nemirštama;

•      Tikslas – išmokti suvaldyti panikos priepuolį;

•      ,,Kovok arba bėk“ reakcijos paaiškinimas;

•      Netinkamas elgesys, ištikus panikos priepuoliui:

1.      Atsigulimas;

2.      Lango atidarymas;

3.      Bandymas giliai kvėpuoti;

4.      Marškinių atsisagstymas...

•      Mokytis tinkamai kvėpuoti panikos priepuolio metu (nustoti kvėpuoti, stabdyti kvėpavimą, užsiimti nosį, kvėpuoti į maišelį, mokinti daryti kvėpavimo pauzes). Galima tai išmokti savarankiškai, bet geriau to mokytis su KET specialistu;

4. Mokytis susikelti hyperventiliacija ir ją nutraukti saugioje aplinkoje (geriau su specialisto priežiūra);

6. Mokytis relaksacijų.

7. Pasirašyti įveikos strategijos/įveikos kortelę, kurioje nurodyti, kas padeda suvaldyti panikos priepuolį. Tinkamas elgesys ištikus panikos priepuoliui:

•      Vaikščiojimas;

•      Vandens atsigėrimas;

•      Kvėpavimo reguliavimas;

•      Tvarkymasis;

•      Sportavimas...

Psichologė-psichoterapeutė Vitalija Mikutaitienė