Vaiko baimės

Kiek normalu vaikui turėti baimių? Ar baimes vaikai ,,išauga“? Kaip vaikui padėti įveikti jo baimes? Ar aš savo baimes perduosiu savo vaikui? Tokie ir panašūs klausimai kyla ne vienam tėvui.

Taigi apie vaikų baimes. Vaikystėje ryškiau nei bet kuriame kitame amžiaus tarpsnyje baimės mums daro didžiausią įtaką elgesiui. Tačiau vaikai labai retai tiesiogiai išreiškia savo baimę, t.y. pasako aš bijau to ir to. Dažniau vaikams baimės jausmas atsiskleidžia per padidėjusį verksmingumą, miego sutrikimus, valgymo sutrikimus, įvairius skausmus, padidėjusį agresyvumą ir kt.

Jau gimę kūdikiai turi keletą įgimtų baimių (stipraus garso, globos netekimo) ir iki paauglystės išgyvena nemažai natūraliai raidai priskiriamų baimių, kurios savaime praeina, pvz.: pradėjus šliaužioti vaikams atsiranda aukščio baimė. Apie antruosius gyvenimo metus atsiranda realių objektų baimės (nepažįstamų žmonių, šunų), apie ketvirtuosius-penktuosius metus atsiranda abstrakčių dalykų baimės (pabaisų, tamsos, vienatvės). Vaiko baimių ratas plečiasi iki 8 metų, vėliau stiprėja kritinis mąstymas sustabdo jų progresą. Sveikas ikimokyklinio amžiaus vaikas paprastai jaučia 2-3 nestiprias baimes. Be to, tėvai gali savo vaikams įteigti baimes, pvz.: ,,Neik į kitą kambarį ten tamsu“, ,,Jei neklausysi ateis baubas“, ,,Neimk tos baisios varlės“.

Kaip atskirti vaiko natūralią baimę nuo fobijos, kai jau vaikui reikia pagalbos? Pagrindinis kriterijus yra tas, kiek baimė sutrikdo vaiko funkcionavimą, t.y. jei vaikas bijo šunų, bet gali eiti žaisti į kiemą, nepaisant to, kad kažkur lauke gali lakstyti šuo, tada tai yra baimė, kuri tikėtina, tėvams būnant kantriems, palaikantiems, mažės ir praeis, tačiau jei vaikas atsisako eiti į lauką, važiuoti į svečius, nes ten gali būti šuo, tada tai jau yra fobija, kuriai įveikti reikalinga specialisto pagalba.

Klaidos, kurias daro tėvai, bandydami vaikams padėti įveikti baimes:

  •  Įmeta vaiką per prievartą į baimę keliančią situaciją, pvz.: vaikas bijo šuns, tėvai nuperka šunį. Kartais tokia taktika suveikia, bet daug dažniau vaiko baimė sustiprėja keleriopai. Be to, vaiko pasitikėjimas tėvais susvyruoja, pasaulis tampa dar labiau nesaugus gyventi.
  • Pastiprina vaiko vengiantį elgesį, pvz.: vaikas atsisako kilti liftu, nes bijo uždarų erdvių, tėvai sako: ,,Tai gerai, gal ir baisus tas liftas, užstrigti galima, tu visą laiką lipk laiptais“. Taip vaikui užsifiksuoja, kad jo baimė reali, tėvai ją palaiko. Tada vengiantis elgesys yra įtvirtinamas ir kartojasi.
  • Bando loginiais argumentais vaiką įtikinti, kad nėra ko bijoti. Tačiau baimė kyla iš tos žmogaus dalies, kurioje nėra logikos, todėl loginiai argumentai yra neveiksmingi ir priešingai parodo, kad Jūs nesuprantate vaiko.
  • Sumenkina vaiko baimę, pvz.: ,,Nėra ko bijoti tokio mažo voriuko“, ,,Tikri vyrai nebijo tamsos“. Tokie tėvų pasakymai dar labiau sumenkina vaiko savivertę.

Keletas dalykų, ką tėvai gali padaryti, kad jų vaikai sėkmingai įveiktų savo baimes:

  • Baimes įveikite palaipsniui. Su vaiku sudarykite baimę keliančių situacijų sąrašą, išdėliokite situacijas nuo baisiausios iki mažiausiai baisios ir tada sudarykite veiksmų planą: kaip laipteliais judėsite nuo mažiausios iki didžiausios baimės. Keliaudami baimės laipteliais nespauskite ir neskubinkite vaiko (pvz.: jei vaikas bijo uždarų, tamsių patalpų, išsidėliokite laipteliais kuri patalpa yra mažiausiai bauginanti, o kuri labiausiai. Tarkim mažiausiai gąsdinanti vieta yra tamsi spinta, tai pradėkite nuo spintos. Kartu su vaiku tamsioje spintoje pabūkite 1 minutę, 2 minutes ir taip toliau. Kai vaikas visai nebejaus tamsios spintos baimės, bus galima pereiti prie kitos bauginančios tamsios, uždaros patalpos. Taip nukeliausite per visus baimės laiptelius.
  • Modeliuokite tinkamą elgesį, pvz.: parodykite, kaip elgtis su šunimi, kad šuo nėra grėsmingas. Kontroliuokite savo kalbą, pvz.: ,,Labai bijau eiti pas dantistą“. Taip pat rodykite kaip kiti vaikai žaidžia su šunimis, kyla liftu ir kt. Vaikai greičiausiai tinkamo elgesio išmoksta stebėdami kitus vaikus.
  • Padrąsinkite vaiką imtis baimę keliančios veiklos, bet nespauskite.
  • Galima pasitelkti stebuklingus daiktus, pvz.: jei vaikas bijo įsivaizduojamos pabaisos esančios po lovą, vaikui galima pasiūlyti įsivaizduojamą kardą, su kuriuo vaikas galės gintis nuo pabaisos.

Atsargiai, nepersistenkime su baimių įveikimu, nes baimė atlieka organizmo apsauginę funkciją ir vaikai turi išlikti atsargūs pavojingose situacijose, pvz.: su nepažįstamais šunimis.

 Psichologė Gintarė Jurkevičienė
VŠĮ ,,Mokymų ir psichologinio konsultavimo centras“